Antrinė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas ginčo sprendimo ne teismo atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinė teisinė pagalba suteikiama, kai užpildomas prašymas antrinei teisinei pagalbai.

• PRAŠYMAS ANTRINEI TEISINEI PAGALBAI GAUTI

Yra dviejų rūšių dokumentai patvirtinantys jūsų teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalba:

Pirmieji patvirtina, kad jūsų pajamos ir(ar) turtas neviršija vyriausybės nustatytų lygių norint gauti 100 procentų arba 50 procentų valstybės finansuojamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti. Prie prašymo antrinei teisinei pagalbai turi būti pridedami dokumentai patvirtinantys jūsų teisę į valstybės finansuojamą advokatą. Reikia užpildyti pajamų ir turo deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato, kad nemokamai antrinė teisinė pagalba gali būti suteikta tiems asmenims, kurių pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršija 5915,79 Eur. Jeigu asmuo turi išlaikytinių, tai kiekvienam jų dar reikia pridėti po 2218,41 Eur.

Galima ir dalinė parama, kai valstybė žmogui apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos paslaugų. Tokiu atveju asmens pajamų dydis per paskutinius 12 mėnesių neviršija  8873,64 Eur. Jeigu asmuo turi išlaikytinių, tai kiekvienam jų reikia pridėti dar po 3256,18 Eur.

Pateikiame  pajamų skaičiuoklę antrinei teisinei pagalbai gauti:

Antrieji patvirtina, visais atvejais 100 procentų neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:

1. Nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka:

       dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

• neregiams, kurtiesiems, nebyliams ir kitiems asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintiems pasinaudoti savo teise į gynybą;
• nemokantiems proceso kalbos asmenims;
• kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
• dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
• nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
• kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
• kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
• teisme pagreitinto proceso tvarka;
• kitais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta ar kai įstatymų nustatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra privalomas.

       2. nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

       3. asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

       4. asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;

       5. asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

       6. asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;

       7. asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

       8. skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

       9. nepilnamečiams vaikams, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;

      10. nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);

      11. nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;

      12. asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

        13. asmenims bylose dėl gimimo registravimo;

       14. asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

          15. vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;

         16. įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

          17. kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Dėl informacijos apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą kiekvienu konkrečiu atveju prašome kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių: Vasario 16-os g. 49, Šiauliai, tel. 8 700 00 214,  faks. 8 700 35 009, www.vgtpt.lrv.lt,  el. p. siauliuskyrius@vgtpt.lt. Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti adresu www.vgtpt.lrv.lt, www.teisinepagalba.lt.