NAUJIENOS

Rugpjūčio 21– 22 dienomis Raudėnuose surengtas šv. Baltramiejaus atlaidų savaitgalis, kuriame išskirtiniais renginiais pažymėti net keli svarbūs ne tik Šiaulių rajonui, bet ir visai Lietuvai įvykiai bei asmenybės.

Pirmasis Šiaulių rajone žemaitiškas riboženklis

Šeštadienio pavakarę į pirmojo Šiaulių rajone žemaičių kalba užrašyto riboženklio atidengimą rinkosi miestelio jaunimas – Raudėnų jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ ir jo vadovė Jovita Lubienė, Raudėnų kultūros darbuotojai Loreta Aušbikavičienė, Algis Aušbikavičius, Roma Kybartienė, Raudėnų mokyklos-daugiafunkcio centro  direktorė Zita Bezarienė, kiti raudėniškiai, atvyko rajono vadovai – Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis, garbūs svečiai – kalbininkas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža, Seimo narė Rima Baškienė, Šiaulių rajono tarybos nariai.

„Susirinkom, kaip ir kasmet, ir gandrus išlydėti, ir užaugusius viščiukus suskaičiuoti, ir paplanuoti, ir viską, ką per metus nuveikėme, įtvirtinti, sustiprinti ir pasidžiaugti. O nuo dabar dar visi žinos, kad mes esam žemaičiai ir svarbi Žemaitijos dalis“, -- sakė šventės organizatorė ir įkvėpėja Jovita Lubienė.

Užrašui „Raudienā“ atsirasti prireikė vos pusantro mėnesio: dr. Juozas Pabrėža liepos 12-ąją kreipėsi į  Šiaulių rajono savivaldybės merą Antaną Bezarą, kad būtent prie Šiaulių rajono ribos esančių Raudėnų galėtų atsirasti žemaičių kalba užrašytas pavadinimas – taip būtų įprasminta istorija, žemaičių kalba. Raudėniškiams ši idėja patikusi ir po kalbininko konsultacijų Raudėnai jau pasitinka žemaitišku užrašu.

Dr. Juozas Pabrėža džiaugėsi, kad būtent nuo Raudėnų Šiaulių rajone prasidėjo žemaičių kalbos kėlimas į viešumą ir pagerbimas žemaitišku riboženkliu. Kalbininkas teigė, kad maždaug ties Raudėnais yra dar viena svarbi riba: baigiasi dounininkų ir prasideda dūnininkų tarmė.

Tradicijas ir istoriją gerbiantys, dainą ir gimtąjį žodį puoselėjantys raudėniškiai, vadovaujami Jovitos Lubienės, pakvietė į kelionę po Raudėnus – stabtelint prie svarbiausių istorinių vietų – Raudės upelio, kapinių, kur ilsisi Raudėnų šviesuoliai.

Pasidžiaugę gražėjančiais Raudėnais ir aktyviais raudėniškiais, sugiedoję „Amžinatilsį“ besiilsintiems Raudėnų kapeliuose, šventės dalyviai rinkosi naujoje Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo salėje – tai nauja kultūros erdvė mokykloje-daugiafunkciame centre, kur vyks ir šventės, ir kolektyvų susiėjimai. Šia svarbia proga raudėniųškius sveikino Šiaulių rajono savivaldybės vadovai – meras Antanas Bezaras, Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis. Seimo narė Rima Baškienė įteikė istorinę vėliavą, mokyklos vadovė Zita Bezarienė džiaugėsi vis labiau apgyvendinamu nauju pastatu.

Šeštadienio vakarą Raudėnuose vainikavo linksmas namiškių ir svečių iš Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Gilaičių filialo bei atlikėjo Deivido Basčio koncertas.

Tėvą Jurgį Ambraziejų Pabrėžą prisimenant

Sekmadienis Raudėnuose prasidėjo Šv. Baltramiejaus atlaidais. Šv. Mišias atvyko aukoti brolis pranciškonas iš Kretingos Paulius Vaineikis. Šis dvasininkas į atlaidus Raudėnų bažnyčios klebono Tomo Kedušio  pakviestas neatsitiktinai – Kretingą ir Raudėnus sieja Tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža OFS (1771–1849) – kunigas, garsus pamokslininkas, pranciškonas, vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų, mokytojas, dvasinio turinio knygų autorius, liaudies gydytojas, lietuvių botanikos tėvas, poetas, žemaičių bendrinės kalbos kūrėjas, pirmojo lietuviško (žemaitiško) geografijos vadovėlio ir geografijos terminų autorius. Šis dvasininkas Raudėnų bažnyčioje tarnavo dvejus metus, vėliau buvo perkeltas į Kretingą.

Jurgį Ambraziejų Pabrėžą prisiminė ir raudėniškiams paskaitą skaitė ikalbininkas dr. Juozas Pabrėža, kuris  sakė,  jog iškiliam dvasininkui dar gyvam esant – XIX amžiuje neišspausdinti J. A. Pabrėžos darbai buvo trūkstamas lašas, galėjęs nusverti svarstykles į žemaičių kalbos pusę, renkantis Lietuvos valstybės bendrinę kalbą. Neatsitiktinai, vertinant jo darbų svarbą, 2021 metus Lietuvos Seimas paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais.

Šiemet 10 kartą Lietuvoje vykstantis Mototurizmo Ralis, kuriame dalyvavo apie 800 dalyvių, užsuko ir į Raudėnus dėl Tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos paminėjimo. Šių metų Mototurizmo Ralio  metu buvo lankomi kultūros, paveldo objektai pagal pasirinktas atmintinų metų temas minint šias sukaktis: Karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus metai (400 m.); Poeto Vytauto Mačernio metai (100 m.); Kunigo ir botaniko Jurgio Pabrėžos metai (250 m.); Skulptoriaus Juozo Zikaro metai; Partizano Juozo Lukšos-Daumanto metai; Archeologės Marijos Gimbutienes metai (100 m.); Archyvų metai. Tad apie 800 motociklų rugpjūčio 21-ąją gaudė ir Raudėnų gatvėmis.

Šiaulių rajono savivaldybės mero padėjėja Rita Žadeikytė

Autorės, organizatorių nuotraukos (daugiau nuotraukų socialinio tinklo Facebook Šiaulių rajono savivaldybės paskyroje)