Naujienos (GN)

Gegužės 27 – 28 dienomis Kuršėnuose vyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Skambantis gyvybės medis“.

Pirmąją šventės dieną susirinkusiems koncertavo Lietuvos kultūros centrų vadovų choras, kuriam vadovauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Choras ne tik koncertavo, bet ir pristatė 2024 m. Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“ ir unikalią LNKC tautinių kostiumų kolekciją.

Pagrindinė šventės diena vyko Daugėlių pušyne. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro direktorė, viena iš renginio organizatorių Jovita Lubienė, pasidžiaugė, kad Kuršėnų miestas ir Šiaulių rajonas jau 60 metų puoselėja Dainų ir šokių švenčių tradiciją. O šiemet, po ketverių metų pertraukos Kuršėnuose surengta pirmoji Lietuvoje dainų ir šokių šventė, sukvietusi kai niekad daug – apie 2700 atlikėjų – choristų, šokėjų, folkloristų, muzikantų ir dainų ir šokių ansamblių dalyvių iš visos Lietuvos.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, drauge su šventės organizatore Jovita Lubiene įžiebęs simbolinį dainų šventės aukurą dėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad ši nuostabi šventė įvyktų ir joje dalyvautų tokia gausybė atlikėjų ir žiūrovų.

„Kaip šventės atidaryme kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, dainų švenčių tradicija yra ne tik pati šventė. Tai yra UNESCO paveldo registre įrašyta nematerialaus paveldo deimanto vardo verta tradicija ir yra kuriama ir puoselėjama ne tik tą akimirką kuomet vyksta dainų šventė, ši tradicija yra puoselėjama diena iš dienos kiekviename kaimelyje, kiekviename miestelyje, kur kultūros ir švietimo žmonės kuria, moko, skatina, ugdo pilietiškumą, meilę, tvirtybę per dainą, šokį, melodiją kiekvienam Lietuvos žmogui nuo mažiausio iki vyriausio,“ – kalbėjo Jovita Lubienė. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro direktorės pavaduotoja Rolanda Bitienė pažymėjo, jog tai turbūt mieliausia šventė, kurią organizuoja kultūros srities žmonės ir kurios labai laukta.

Šių metų dainų ir šokių šventės Kuršėnuose išskirtinumas, jog pritarus Nacionaliniam kultūros centrui, buvo galimybė pasikviesti labai profesionalią režisierę Leokadiją Dabužinskaitę, daug metų režisuojančią Ansamblių vakarus Kalnų parke Vilniuje. Šventės vizualinių sprendimų kūrėjas ir įgyvendintojas scenografas, dizaineris, įvairių meno projektų autorius Marius Puskunigis.

Ši Kuršėnų Daugėlių pušyne vykusi Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Skambantis gyvybės medis“ yra įžanga į 2024 metais Vilniuje vyksiančią Lietuvos dainų šventę.

Šventės kūrėjai – išskirtinės asmenybės

Šventės režisierė – Leokadija Dabužinskaitė – viena žymiausių Lietuvos dainų švenčių režisierė.

Pagrindinis šventės organizatorius – Šiaulių rajono savivaldybė;

Pagrindinis šventės partneris – Lietuvos nacionalinis kultūros centras;

Šventės partneriai – Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybės;

Šventės rėmėjai – UAB „Kalnas“ – Ūkininkų Baristų duona, UAB „Kuršėnų konditerija“ – Kuršėnų vyniotinis;

Informaciniai rėmėjai – „Šiaulių televizija“, dienraštis „Šiaulių kraštas“, naujienų portalas „Lrytas.lt“, Lietuvos regioninių naujienų platforma „Etaplius“, Lietuvos turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienų portalas „WeloveLithuania.com“, kelionių po Lietuvą portalas „PamatykLietuvoje.lt“, radijo stotis „RS2“, Kuršėnų bendruomenės tinklapis „Kursenai.lt“, savaitraštis „Kuršėnų krašto žinios“, naujienų ir žiniasklaidos svetainė „Zemaitija.lt“.

Šventės chorų programos meno vadovas Remigijus Adomaitis – Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas;

Chorams akompanuos Lietuvos kariuomenės orkestras – vyriausiasis dirigentas ir vadovas, kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas;

Šventės scenografas – Marius Puskunigis, scenografas, dizaineris, įvairių meno projektų autorius.

Šventės planavimo ir įgyvendinimo rūpesčiais ir džiaugsmais organizatoriai dalijasi su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnija,

Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazija, Šiaulių r. Kuršėnų sporto mokykla,

Kuršėnų šeimos namais.

Kultūros skyriaus specialistas Zigmas Ripinskis

Nuotraukos autoriaus