2019 m. spalio 19 d., šeštadienis
Spausdinti puslapio vidurį
Vanduo

Prašymų formos dėl vietinės rinkliavos mokesčio


POŽEMINIO VANDENS kokybė 2016 metais 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai kartu su Mindaugo Čegio įmone 2016 metais tyrė Šiaulių rajono savivaldybės požeminio vandens kokybę. Šiaulių rajone požeminio vandens monitoringo tinklą sudaro 30 šulinių ir 3 monitoringo gręžiniai. Visuose šuliniuose tirtas arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis ir taršos atžvilgiu labiausiai pažeidžiamas požeminio – gruntinio vandens sluoksnis.

Lauko darbų metu buvo atlikti vandens lygio matavimai, vandens fizinių-cheminių parametrų (temperatūros, pH, savitojo elektros laidžio, oksidacijos-redukcijos potencialo Eh) matavimai ir paimti vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams. Laboratorijoje buvo ištirta visų šulinių bendroji cheminė vandens sudėtis, apimanti pagrindinius anijonus (chloridus, sulfatus, hidrokarbonatus) ir katijonus (natrį, kalį, kalcį ir magnį) bei mineralinio azoto junginius (nitratus, nitritus ir amonį), taip pat bendrojo pobūdžio rodiklius (bendrą ištirpusių mineralinių medžiagų koncentraciją, vandens kietumą) bei organinių medžiagų kiekį vandenyje apibūdinančius rodiklius – permanganato indeksą ir ChDS. Monitoringo gręžiniuose taip pat buvo atlikti visi aukščiau minėti tyrimai, be to nustatytos monociklinių aromatinių, lengvųjų angliavandenilių, sunkiųjų ir kitų metalų tyrimai.

Atlikus šulinių vandens tyrimus nustatyta, kad 2016 m. 40 % visų tirtų šulinių vanduo neatitiko geriamojo vandens higienos normos HN24:2003 reikalavimų. 27 % visų tirtų šulinių vanduo buvo užterštas labai stipriai, juose bent vieno rodiklio vertė viršijo nustatytas ribines vertes. Visų tirtų šulinių vandenyje buvo rasta toksinių (cheminių) medžiagų – nitratų ir/arba nitritų, šie junginiai buvo pagrindiniai teršalai šuliniuose. 10 % tirtų šulinių vandenyje nitritų koncentracija nuo 4 iki 7 kartų viršijo HN 24:2003 nustatytą ribinę rodiklio vertę. 37 % visų tirtų šulinių nitratų koncentracija iki 4 kartų viršijo ribinę rodiklio vertę. Šių šulinių vandens gerti ir maistui gaminti nerekomenduojama.

Per visą monitoringo vykdymo laiką intensyvios, viršijančios vertinimo kriterijus, taršos monitoringo gręžinių vandenyje nenustatyta. Vandenyje visiškai neaptikta lengvųjų ir naftos angliavandenilių, metalų koncentracijos ribinės vertės ar didžiausios leistinos koncentracijos nesiekė.  

Išsamiai susipažinti su Šiaulių rajono savivaldybės požeminio vandens kokybe galima 2016 m. Šiaulių rajono savivaldybės požeminio vandens monitoringo ataskaitoje. 

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO PROGRAMA 2018–2022 METAMS

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO 2018 METŲ ATASKAITA

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO 2016 METŲ ATASKAITA

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO 2015 METŲ ATASKAITA

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO PROGRAMA 2011-2016 METAMS

 

 

 

Spausdinimo versija   Paskutinis atnaujinimas: 2019-10-11 14:20:16 Atgal