2019 m. gruodžio 15 d., sekmadienis
Spausdinti puslapio vidurį
Įsimintinos datos

Kovo 20 d. - Pasaulinė Žemės diena

XX a. antroje pusėje prasidėjo ekonomikos plėtra. Žmonių veikla vis labiau įtakoja aplinką ir ekosistemas, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimas. Mes gaminame vis daugiau daiktų ir cheminių medžiagų, teršiame vandenį ir atmosferą, auga atliekų ir šiukšlių kalnai. Tai, kas yra atmosferoje, galiausiai nukrenta ant žemės ar patenka į vandenį. Tobuliausi valymo įrengimai negali jo išvalyti taip, kad vanduo būtų toks, kaip anksčiau, kad nebūtų pavojingas augalui, gyvūnui, žmogui. Norėdami išauginti didesnį derlių ūkininkai naudoja vis daugiau trąšų ir pesticidų, kurie nuodija gyvūniją. Kertami miškai, sausinamos pelkės. Siekdami komforto savo namuose, mes niokojame gamtą - gyvūnų ir augalų namus. Kasdien Žemė nesugrąžinamai praranda vieną gyvūnų rūšį, kas savaitę - vieną augalų rūšį.

Jeigu nieko nekeisime, žmonijos laukia nepavydėtina ateitis. Tapo būtina pakeisti visos visuomenės gyvenimo būdą, kad vietoje vartotojų visuomenės atsirastų visuomenė, gyvenanti harmonijoje su gamta. Idėja minėti Žemės dieną priklauso žymiam politikui Gaylord Nelson (JAV). Pirmieji Žemės dienai paminėti mitingai 1970 m. įvyko didžiuosiuose JAV miestuose.

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis - laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

Atsiliepiant į šį kreipimąsi, LR AT Prezidiumo nutarimu, (1992 m.) kovo 20-oji, kaip Žemės diena, buvo oficialiai įteisinta ir Lietuvoje.

Nuo to laiko Lietuva kasmet mini Pasaulinę Žemės dieną. Tapo tradicija pavasario lygiadienio metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, kituose miestuose ir rajonuose skambant varpeliui lyg pritarimui į taikos varpo dūžį Jungtinėse Tautose pakelti Žemės vėliavas. Šią dieną organizuojamos šventės, eisenos, žmonės sveikina sugrįžtantį pavasarį. Miestuose ir kaimuose žmonės tvarkosi aplinką, sodina medelius, kelia inkilus, valo parkus, upių ir ežerų pakrantes, vyksta ekologinis visuomenės švietimas. Visi kartu mes galime išgelbėti savo Žemę.

 

Kovo 22 d. - Pasaulinė vandens diena

Vanduo yra būtinas gyvybei. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį - apie 60 - 70 procentų. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja - tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Žmogus, netekęs 6 - 8 procentų vandens, sunkiai suserga, o netekęs 10 - 12 proc. miršta.

Vandens prigimtis  nerimastinga. Vanduo nuolat juda - teka, bėga, sūkuriuoja, banguoja. Vanduo keičia net savo būvį - gali pavirsti kietu kūnu, ledu arba dujomis - garu. Vanduo gali pakeisti savo skonį - vandenynuose, jūrose būna sūrus, upėse, ežeruose  gėlas.

Vanduo dengia 71 proc. mūsų planetos ploto. Tai jūros ir vandenynai. Jų plotas 2,5 karto didesnis už Marso paviršių ir prilygsta 10-čiai Mėnulio plotų. Gėlas vanduo tesudaro 2 proc. viso Žemės vandens. Bet tik nedidele šio vandens dalimi gali naudotis žmogus. Trys ketvirčiai (75 proc.) gėlo vandens - tai planetos ledynai Antarktidoje, Grenlandijoje, Arkties vandenyse.

Žmonės seniai išmoko vandens jėgą panaudoti - jie suko malūnų ratus, išjudino įmonių įrengimus, vėliau sugalvota, kaip panaudoti garo jėgą, dar vėliau imta statyti hidroelektrines. Nuo seniausių laikų vandeniu drėkinami laukai, vandens telkiniuose auginamos žuvys. Upėmis, ežerais, vandenynais plaukioja laivai, pervežami kroviniai ir žmonės. Galiausiai visi vandens telkiniai puošia, gaivina žemę,  padaro ją gyvybingą.

XX a. vandens sunaudojimas padidėjo 7 kartus. Pramonė jo sunaudoja 20 kartų daugiau nei 1900 metais. Plėtojantis pramonei, žemės ūkiui ne tik daugiau sunaudojama vandens, bet ir didėja jo tarša nafta ir jos produktais, radioaktyviomis medžiagomis, srutomis, pesticidais, buitinėmis nuotekomis. Užterštas vanduo netinka nei buičiai, nei pramonei, nei žemės ūkiui. Per užterštą vandenį plinta ligos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vartodami užterštą vandenį ar maudydamiesi jame, kasmet suserga 500 mln. Žmonių, arba 10 proc. planetos gyventojų, iš jų apie 5 mln. miršta (daugiausia vaikai).

Minėdami Pasaulinę vandens dieną, prisiminkime vandens svarbą ir mokykimės jį saugoti ir tausoti.

 

Balandžio 1 d. - Pasaulinė paukščių diena

1906 m. balandžio 1 dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Būtent tai ir tapo pamatu pasaulinei paukščių dienai.

Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus, rūpintis gražiaisiais mūsų žemės giesmininkais.

Lietuvoje ši šventė neretai švenčiama kovo pabaigoje. Lietuvos ornitologų draugija kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kurių metu visi norintys ir besidomintys sparnuočių gyvenimu stebi paukščius, susipažįsta su jų gyvenimu ar kelia inkilus.

Ši diena turėtų būti artima ir aktuali kiekvienam žmogui, ypač šiais laikais, kai klesti pramonė, o gyvosios gamtos vis mažėja. Juk taip malonu pavasarį išgirsti vyturėlio čiulbėjimą, ar žiemą pamatyti ant šakos nuostabiai gražią sniegeną. Paukščių diena turi labai gražų tikslą: primena kiekvienam apie šalia mūsų gyvenančius čiulbuonėlius, ragina suteikti jiems pagalbą.

Tik saugodami, globodami ir padėdami paukšteliams išlaikysime nors mažytę dalelę gyvosios gamtos šalia savęs.

Balandžio 20 d. -  Tarptautinė kovos su triukšmu diena

Balandžio 20 dieną minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Šią dieną Europoje organizuojamos akcijos, skirtos padėti efektyviau mažinti triukšmą darbo vietose. Maždaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 milijonų žmonių) yra veikiami per didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. Bemaž 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Nuo per didelio triukšmo žmogui svaigsta ir skauda galva, pakyla kraujo spaudimas, didėja nervinis išsekimas, sutrinka rega ir klausa. Triukšmingoje aplinkoje žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta. Didesnis nei 80 decibelų triukšmas sukelia klausos nuovargį, o ilgą laiką būdamas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti.

Kaip profesinę ligą klausos sutrikimus dažniausiai išgyvena vairuotojai, ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai, kranininkai. Ši profesinė liga diagnozuojama dirbantiems žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse.

Norint patenkinti darbuotojų saugos ir sveikatos informacijos poreikį Europos Sąjungoje, įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Įsikūrusi Bilbao, Ispanijoje, agentūra siekia pagerinti gyvenimo kokybę darbe, skatindama techninės, mokslinės ir ekonominės informacijos judėjimą tarp visų su darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais susijusių interesų grupių.

Minėtos agentūros pateikti duomenys rodo, kad triukšmas darbe tebėra rimta, tačiau dažnai neįvertinama grėsmė milijonams Europos darbuotojų. Norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, agentūra pradėjo savo didžiąją kampaniją daugiau nei 30 šalių visame žemyne. Remiama Europos Parlamento, Komisijos ir ES pirmininkaujančio Liuksemburgo kampanija, kurios šūkis „Mažinkime triukšmą", užbaigiama metine Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaite.

Lietuvoje taip pat daug dėmesio skiriama, siekiant sumažinti triukšmingumą aplinkoje ir išvengti jo neigiamo poveikio sveikatai. Remiantis visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10 - 15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl ramybės drumstimo.

Triukšmas gali būti veiksmingai kontroliuojamas ir jo keliamos rizikos galima išvengti arba ją žymiai sumažinti.

 

Gegužės 3 d. - Saulės diena

Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES - Europe) paskelbė gegužės 3-ąją Saulės diena.

Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 m. Iškastinio kuro atsargos nėra labai didelės, jos išseks po šimto ar kelių šimtų metų. Be to, šis kuras degdamas labai teršia aplinką, todėl jau kuris laikas mokslininkai ieško naujų energijos šaltinių.

Energijos ištekliai, kuriais šiandien naudojasi žmogus, kūrėsi milijonus metų. Anglys, nafta, gamtinės dujos - visos iškastinio kuro rūšys - sukaupė saulės energiją, pasiekusią Žemę galbūt prieš 500 milijonus metų. Jos susidarė iš augalinės kilmės medžiagos, kuri kito, prieš mln. metų. Niekas neabejoja, kad galų gale šie ištekliai neišvengiamai išseks, todėl mokslininkai ieško, kaip gauti energiją kitais būdais.

Saulė, vėjas, jūros bangos - puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso. Tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai.

Saulės dieną įvairios organizacijos, entuziastai iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendinami tarptautiniai projektai, rengiamos saule varomų automobilių varžybos,  seminarai, parodos ir kiti renginiai.

 

Gegužės 22 d. - Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Biologinė įvairovė - gyvųjų organizmų visuma, jų buveinės, genetinė įvairovė - labai priklauso nuo žmogaus. Žemėje liko nedaug vietų, kuriose ji nebūtų vienaip ar kitaip paveikta ar veikiama. Tūkstančiai jos formų yra ties išnykimo riba, kitos priverstos prisitaikyti prie vis labiau keičiamo kraštovaizdžio. Siekdama priminti būtinybę išsaugoti planetos biologinę įvairovę, biologinės įvairovės konvencijos Generalinė Asamblėja 2000 m. gruodį nutarė Tarptautinę biologinės įvairovės dieną minėti gegužės 22-ąją (anksčiau pasaulyje ji buvo pažymima gruodžio 29 d.).

Biologinės įvairovės samprata į mūsų gyvenimą atėjo visai neseniai - 1992 m., kai Jungtinių Tautų iniciatyva Rio de Žaneire buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva visateise konvencijos nare tapo 1995 m., kai šį dokumentą ratifikavo Seimas.

Vakarų Europoje per paskutinį XX a. šimtmetį viržynų, pelkių bei stepių plotai sumažėjo 60 - 90 proc. Nuo XX a. pradžios Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje degradavo apie 75 proc. pakrantės kopų.

Vakarų Europoje apie 3000 augalų rūšių yra nykstančios, o net 27 rūšims gresia visiškas išnykimas. Apie pusė Europos žinduolių rūšių yra nykstančios. Nyksta ropliai, žuvys, paukščiai.

Lietuvos gamtai būdinga plačialapių ir spygliuočių zonos bei iš dalies pietinės taigos gyvūnija: daugiau kaip 500 stuburinių gyvūnų ir 20 tūkstančių bestuburių. Iš jų į Lietuvos Raudonąją knygą (2003) įrašyti 259 gyvūnai.

Lietuvos augalų rūšinė sudėtis ir gausa labai įvairi, tačiau dėl intensyvios žemės ūkio plėtros jie nyksta. Į Lietuvos Raudonosios knygos (2003) augalų sąrašą įrašyta 358 augalai (iš jų 238 rūšys induočiai, 100 rūšių samanos, 20 rūšių dumbliai).

Biologinę įvairovę išsaugosime tik tuo atveju, jeigu bus išsaugoti pakankamai dideli natūralios gamtos plotai, o ekonominio vystymosi planai bus suderinti su aplinkos apsaugos reikalavimais.

Birželio 5 d. - Pasaulinė aplinkos apsaugos diena

1972 m. birželio 5 - 20 dienomis Stokholme įvyko tarptautinė konferencija globalinėms aplinkos apsaugos problemoms spręsti. Jos dalyviai - 115 šalių ir pasaulinių organizacijų atstovai. Jie pareiškė, kad gamtos ir Žemės gelmių ištekliai, vanduo ir oras, augalija ir gyvūnija, įdomiausios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Konferencija tapo svarbiausiu įvykiu aplinkos apsaugos srityje. JTO nutarimu birželio 5-oji buvo paskelbta Pasauline aplinkos apsaugos diena.

Nuo to laiko ši diena pažymima įvairiose pasaulio šalyse. Jos minėjimui didelės įtakos turėjo „Pasaulinė gamtos apsaugos strategija", kuri 1982 metais buvo paskelbta visose šalyse. Tarptautinių organizacijų parengtame dokumente reiškiamas susirūpinimas dėl gamtos pažeidžiamumo, nerimas dėl jos likimo. Raginama pasaulį vystyti negriaunant biosferos ir siūlo šiam reikalui ilgalaikę veiksmų programą.

1992 metais birželio mėn. Rio de Žaneire įvyko Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencija. Joje dalyvavo beveik 10 000 oficialių delegatų iš daugiau kaip 170 šalių, iš jų 116 politinių įvairių valstybių lyderių. Konferencijos metu visos vyriausybės 1992 m. prisiekė paruošti savo šalims subalansuotos plėtros planus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. Joje buvo priimta Rio deklaracija - principai, apibrėžiantys valstybių teises ir įsipareigojimus dėl subalansuotos plėtros ir veiksmų planas - 21 amžiaus dienotvarkė. Joje teigiama, kad svarbiausia ekologinės krizės priežastis yra nesubalansuotas vartojimas. Pramoninėse šalyse vartojama labai daug, o daugelis pasaulio gyventojų negali patenkinti svarbiausių savo poreikių. Subalansuotoji plėtra grindžiama visų valstybių, visuomenės grupių, asmenų atsakomybe už gamtą bei žmoniją ir įgyvendinama jų bendromis pastangomis. Jeigu nieko nekeisime, žmonijos laukia nepavydėtina ateitis.

 

Rugsėjo 16 d. - Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

Ozono sluoksnis - tai atmosferos sluoksnis, juosiantis Žemę ir saugantis jos gyvybę nuo žalingo ultravioletinio spinduliavimo. Šis sluoksnis yra 20 - 50 km virš jūros lygio. Didžiausias ozono (O3) tankis yra ~ 25 km aukštyje. Ozono sluoksnis sugeria Saulės ultravioletinius spindulius, kurių bangos ilgis 220 - 300 mm. Ozono sluoksnio matuojamas dobsonais. Vidutinis normalus ozono kiekis yra apie 300 dobsonų. Lietuvos platumoje daugiausia ozono būna pavasarį (kovo -  balandžio mėn.) - iki 400 dobsonų, mažiausia  - rudenį (rugsėjo - spalio mėn.) - iki 200 dobsonų.

Per paskutinį dešimtmetį pastebima ozono sluoksnio plonėjimo tendencija. Nuo 1985 m. virš Antarktidos susidarė ozono ,,skylė", kuri kas metai didėja ir plonėja - joje ozono koncentracija yra tik apie 100 dobsonų. Šiaurės ašigalio zonoje ozono sluoksnio suplonėjimas nėra toks žymus - čia jis neviršija 15 - 20%. Ozono sluoksnį ardo chloro junginiai - pramonės ir buities įrengimų veiklos atliekos.

Jei atmosferoje sumažėtų ozono, tai žemės paviršių pasiektų per daug ultravioletinių spindulių. Tada šie spinduliai taptų pavojingi. Per didelis jų kiekis gali nudeginti odą, sukelti saulės smūgį ar odos vėžį. Tad ozono sluoksnio problema aktuali viso pasaulio šalims. Tuo turi rūpintis visi mokslininkai, ekologai, gamintojai. 1985 m. Vienoje buvo pasirašyta konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987m. pasirašytas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Konvenciją ir protokolą pasirašiusios šalys siekia bendradarbiauti ir kovoti už tai, kad alternatyviomis technologijomis būtų galima sumažinti neigiamą cheminių medžiagų poveikį, uždrausti tam tikrų medžiagų naudojimą. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos devizas: ,,Išsaugok dangų - apsaugok save - apsaugok ozono sluoksnį".

 

Rugsėjo mėn. trečiais šeštadienis - Miškininko diena

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras D. Lygis 2000 m. Rugsėjo 8d. priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo šeštadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos - tvarkomi miškai, renkamos šiukšlės.

 Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos miškininkų sąjunga nusprendė Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tvarkingi želdiniai, parkai, skverai, sveiki miškai, akiai mielos sodybos, žaliuojantys medžiai ir giraitės - tokia Miškininkų dienos prasmė. To pasiekti galima tik drauge, sujungus visos Lietuvos žmonių pastangas, valstybės ir nevyriausybinių institucijų jėgas.

Miškai dengia apie 26% žemės paviršiaus. Europos miškingumas 30%, Pietų Amerikos 51%, Afrikos 19%, Azijos 18%.

Lietuvos miškai užima beveik trečdalį (apie 31%) viso šalies ploto arba apie 2,13 mln. ha. Labiausiai paplitę spygliuočiai miškai. Pušynai - 36,4%, eglynai - 20,4%, beržynai - 20,2%, juodalksnynai - 6,4% ir baltaalksnynai - 6,2%, drebulynai - 3,0%, uosynai - 2,6%, ąžuolynai - 1,9% ir kiti likę medynai - 0,9%.

Nuo seno miškai buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis. Žmonės kirto medžius, rinko uogas, grybus, riešutus, vaistažoles, kopinėjo medų, pynė vyžas, krepšius, medžiojo. Dabar miškai kertami dėl medienos, kuri naudojama statybose, popieriaus, baldų, sportinio inventoriaus, degtukų gamybai bei kitoms reikmėms. Miškų plotai kasmet mažėja. Per metus vidutiniškai išnyksta daugiau negu 13% mln.hektarų pasaulio miškų.

Miškai sugeria dulkes ir triukšmą, gamina deguonį, reguliuoja vandens apytaką gamtoje, keičia mikroklimatą. Miškai - įvairių gyvų organizmų namai. Nykstant miškams retėja ozono sluoksnis, kaupiasi atmosferoje anglies dioksidas, plečiasi dykumos, nyksta augalai ir gyvūnai.

 

Rugsėjo 16-22 d. - Europos judrioji savaitė

Kasmet rugsėjo 16 - 22 d. daugelyje Europos miestų vyksta judrioji savaitė , o rugsėjo 22 d. -  tarptautinė Europos diena „Miestas be savo automobilio!"

Tikslas - ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, eismo saugumui, bet ir paskatinti miestų gyventojus bent akcijos metu nevažiuoti savo automobiliu, pasirinkti mažiau teršiantį viešąjį transportą arba dviračius, keliauti pėsčiomis. Šios akcijos metu taip pat stengiamasi didinti miesto gyventojų atsakomybę, naudojantis transporto priemonėmis.

Akcija „Miestas be automobilio" pradėta vykdyti 1998 metais. Aplinkos ministerija, pritarusi Europos Komisijos komisarės Margot Wallstrom kreipimuisi, 2001 m. pasirašė ES šalių ministrų ir kitų atstovų deklaraciją, kuria sutarta Europos miestų akciją rengti kasmet rugsėjo 22 dieną.

Per pastaruosius 30 metų automobilių Europoje padaugėjo 5 kartus. Automobilių transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis bei transporto triukšmu. Sudegant 1 kg benzino, sunaudojama 14 kg  oro. Vadinasi, į atmosferą yra išmetama apie 15 kg įvairių dujų mišinio. Jame yra smalkių, anglies dioksidų, švino ir jo oksidų, taip pat vėžį sukeliančių medžiagų. Dėl teršalų susidaro smogas, lyja rūgštūs lietūs, iškyla šiltnamio reiškinio grėsmė, plonėja ozono sluoksnis. Teršalus vėjas nešioja įvairiomis kryptimis, nepaisydamas valstybių sienų.

Spalio mėn. pirmasis pirmadienis - Pasaulinė natūralios aplinkos diena

Gamindami mašinas, elektros energiją, rūbus, statybines medžiagas, maistą, namų apyvokos reikmenis, žmonės teršia aplinką, kurioje gyvena. Antropogeninės kilmės teršalai kaupiasi atmosferoje, vandenyje, dirvožemyje kenkdami natūraliai aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Siekdama atkreipti dėmesį į iškilusias problemas Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė pirmąjį spalio pirmadienį Pasauline natūralios aplinkos diena.

Šią dieną visos šalys skatinamos susimąstyti apie gamtos apsaugą, vystyti savo pramonę taip, kad ji kuo mažiau kenktų natūraliai aplinkai.

Spalio 4 d. - Pasaulinė gyvūnijos diena

Žemė - žmonių planeta, tačiau joje mes gyvename ne vieni: kasdien mus džiugina ir liūdina, guodžia ir erzina supantis pasaulis. To supančio pasaulio viena dalis - gyvūnai. Iš tiesų jie ne tik mūsų maitintojai, gelbėtojai, linksmintojai, bet ir ištikimi, geri draugai. O tie draugai, nors ir keistoka, turi savo „šventę", mat spalio 4 diena minima kaip Pasaulinė gyvūnijos diena. Gyvūnai - neatsiejama mūsų aplinkos dalis - negali už save kovoti, negali išreikšti savo nuomonės, negali pasakyti, kad užterštas vanduo, kuriame jie plaukioja, ar dega miškas, kuriame jie džiaugiasi savo naująja vada. Tačiau yra žmonių, kurie neabejingi gyvūnams ir garsiai kalba apie gyvūnų apsaugą ir teises. Pasaulinę gyvūnijos dieną nuspręsta minėti Tarptautinėje gyvūnų gynimo konferencijoje 1931 metais Florencijoje (Italija). Lietuvoje ši diena pradėta minėti tik 1994 metais. Renginių  iniciatorius buvo Lietuvos gamtos fondas.

Spalio 4-oji  yra Šv. Pranciškaus iš Asyžiaus, šventojo gyvūnų globėjo, mirties diena. Jis buvo turtingo pirklio, gyvenusio Asyžiuje, sūnus, kuris atsisakė palikimo ir tapo klajojančiu pamokslininku ir Pranciškonų ordino steigėju. Sakoma, kad Šv. Pranciškus kalbėdavosi su gyvūnais, buvo labai atidus gamtai bei visiems jos sutvėrimams.

Spalio 4-ąją žmonės prisimena visus Žemėje gyvenančius gyvūnus. Šios dienos tikslas - parodyti žmonėms, kad gyvūnų apsauga ir globa nėra kas nors tokio - ji prasideda mūsų namuose.

Kiekvienų metų Pasaulinė gyvūnų diena turi savo simbolį. Juo paprastai tampa retas ar nykstantis gyvūnas, kuriam reikalinga žmogaus pagalba. Kartais simboliu pasirenkamas ir naminis gyvūnas.

Dabar Pasaulinė gyvūnų diena žymima kasmetiniuose kalendoriuose. Šią dieną organizuojami konkursai, viktorinos, parodos, akcijos, vaidinimai, koncertai, eisenos, rodomi mokomieji filmai,  renkamos lėšos retų ir nykstančių gyvūnų apsaugai bei globai.

Spausdinimo versija   Paskutinis atnaujinimas: 2010-02-01 11:39:11 Atgal