Šiaulių rajono savivaldybė


Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Vilniaus g. 263, LT-76337 Šiauliai
Tel. (8 41)  59 66 42,  faksas (8 41)  52 38 86,
El. p. prim@siauliuraj.lt
Biudžetinė įstaiga 
Juridinių asmenų registras
Įstaigos  kodas 188726051


  E. Demokratija
  • Kur kreiptis dėl informacijos?
  • Gyventojų prisijungimas
  • E. apklausos
  • E. konsultavimas
  • E. peticija
  • E. forumas
  • E. skundai
  • Pranešk apie pažeidimą
  • posėdžių transliacija
  • posėdžių klausimai
  • DUK
  •   Virsutinis
  • Savivaldybė
  • Naujienos
    Šiaulių rajonas
    Heraldika
    Istorija
    Geografija
    Teritorija
    Gyventojai
    Keliai
    Gamta
    Bendruomenės
    Bendruomeninės veiklos rėmimas
  • VEIKLOS SRITYS
  • Aplinkos apsauga
    Aktualijos
    Atliekos
    Tvarkymą reglamentuojantys dokumentai
    Komunalinės atliekos
    Antrinės žaliavos
    Pavojingos atliekos
    Žaliosios atliekos
    Aplinkos apsaugos skyrius
    Skyriaus struktūra, nuostatai
    Skyriaus veiklos ataskaitos
    Aplinkos apsaugos programa
    Aplinkosauginis švietimas
    Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa
    Kraštovaizdis
    Reglamentuojantys dokumentai
    Saugotini želdiniai
    Leidimų išdavimo tvarka
    Prašymo forma
    Sodinamų želdinių planai
    Medžioklės prevencija
    Oras
    Saugomos teritorijos ir objektai
    Biosferos poligonai, NATURA teritorijos
    Gamtos paveldo objektai
    Draustiniai
    Regioniniai parkai
    Lankstinukas - žemėlapis
    Vanduo
    Bendradarbiavimas
    Civilinė metrikacija
    Aktualijos jaunavedžiams
    Darbo laikas
    CMS informuoja
    Teikiamos paslaugos
    Prašymai įregistruoti santuokas
    Veikla
    Civilinė sauga
    Ekonomika
    Aktualu
    Ekonomikos apžvalga
    Licencijos (leidimai)
    Strateginis planavimas
    Jaunimas
    Aktualijos
    Jaunimo reikalų taryba
    Jaunimo organizacijos
    Jaunimo politika
    Bendrasis konkursas
    Mobilus darbas su jaunimu
    Nuorodos
    Kelių priežiūra
    Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuoma
    Nekilnojamo turto pardavimas
    NVO ir kitos organizacijos
    Naujienos
    NVO taryba ir nuostatai
    NVO sąrašas
    Bendruomeninės veiklos rėmimas
    Religinių bendruomenių veiklos rėmimas
    Projektai
    Įgyvendinami projektai
    Įgyvendinti projektai
    Integruota teritorijų vystymo programa
    Naudinga informacija
    Viešoji tvarka
    Gyvūnų gerovė
    Maudyklų būklės stebėsena
    Sanitarija
    Triukšmo prevencija
    Sportas
    Sporto naujienos
    Programų ir projektų rėmimas
    Sporto renginiai
    Sporto mokykla
    Sporto taryba
    ŠRVMKL
    Klubai
    Naudingos nuorodos
    Socialinis būstas
    Aktualu
    Sveikata
    Aktualijos
    Bendruomenės sveikatos taryba
    Švietimas
    Švietimo įstaigų veiklos naujienos
    Švietimo naujienos
    Švietimo įstaigos
    Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas
    Ugdymo programų įgyvendinimas
    Vaikų darželio steigimas
    Mokyklų tinklas
    Mėnesio darbo planai
    Naudingos nuorodos
    Neformalus vaikų švietimas
    NVŠ tikslinis finansavimas
    Projektai
    Projekto „LECTIO DE VIA“ veikla
    Projekto „Lyderių laikas 3“ veikla
    Statistika ir ataskaitos
    Ugdymo organizavimas
    Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas
    Žemės nuomos mokestis
    Žemės ūkis
    Bendra informacija
    Aktualijos melioracijos klausimais
    Valstybės pagalbos teikimas
    Melioracijos darbų programa
    Technikos registracija, apžiūra
    Ūkio registravimas
  • Gyventojams
  • Bendrojo naudojimo objektų administravimas
    Daugiabučių namų atnaujinimas
    El. sąskaitos už atliekų tvarkymą
    Karjeros galimybės
    Savivaldybės administracijoje
    Savivaldybės pavaldžiose įstaigose
    Kultūra
    Renginiai
    Šį mėnesį
    Kultūros skyrius
    Aktualijos
    Nuostatai, programos
    Kultūrinė veikla
    Kultūros ir meno premijos
    Leidybos finansavimo tvarka
    Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras
    Viešoji biblioteka
    Apie biblioteką
    Renginiai bibliotekose
    Kultūros centras
    Kultūros paveldas
    Informacija
    Kapinių sąrašai
    Stebėsenos planas
    Mobilizacija
    Pagalba gaisro, stichinių nelaimių atveju
    Policija informuoja
    Socialinė parama
    Socialinių paslaugų centras
    Sveikatos priežiūros įstaigos
    Švietimo paslaugų centras
    Tarifai, mokesčiai, lengvatos
    Transportas
    TV laidos „Sodžius“ archyvas
    Valstybinė kalba
    Atsakingas asmuo
    Funkcijos
    Nuorodos
    Paskirtis
    Patarimai
    Veiklos sritis
    Lietuvių kalbos dienos
    Visuomenės sveikatos biuras
  • Verslininkams
  • Investicinė ir ekonominė aplinka
    Investicinė aplinka, ekonominiai rodikliai
    Verslo sektorius
    El. sąskaitos juridiniams asmenims už atliekų tvarkymą
    Licencijos ir leidimai
    Mažmeninė prekyba
    Išorinė reklama
    Naudingos nuorodos
    Tarifai, mokesčiai ir lengvatos
  • Turistams
  • Bendra informacija
    Laisvalaikis, sportas, pramogos
    Teisės aktai
    Turizmo ir verslo informacijos centras
      Kita
  • TEISĖS AKTAI NUO 2009-Ų METŲ
  • NORMINIAI TEISĖS AKTAI 2014-2018 M.
  • ATSTOVAI SEIME
  • RIMA BAŠKIENĖ
    ARŪNAS GUMULIAUSKAS
    JUOZAS RIMKUS
  • TARNYBINĖS ETIKOS (ELGESIO) NORMOS
  • ADMINISTRACIJOS DARBO TARYBA
  • ADMINISTRACINĖS NAŠTOS MAŽINIMAS
  • GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS
  • INFORMACINĖ SISTEMA MEPIS
  • REGISTRACIJA Į IKIMOKYKLINIO / PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPES
  • SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI INFORMACINĖ SISTEMA (SPIS)
  • E-PASLAUGOS
  • KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS KOORDINAVIMAS
  • TERITORIJŲ PLANAVIMAS
  • Teritorijų planavimas ir statyba
    Bendrieji planai
    Specialieji planai
    Rengiami dokumentai
    Informaciniai pranešimai
    Sutartys
  • Informacija darbuotojams
  • Rajono PANORAMA
  • VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA
  •   Įstaigos meniu
  • Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
    Taryba
    Komitetai
    Komisijos
    Frakcijos
    Meras
    Mero pavaduotojas
    Mero padėjėja
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Administracija
    Priimamojo informacija
    Savivaldybės įmonės ir įstaigos
    Savivaldybės kontroliuojamos įmonės
    Viešosios ir biudžetinės įstaigos
    Darbo grupės ir komisijos
    Seniūnijos
    Bubių seniūnija
    Ginkūnų seniūnija
    Gruzdžių seniūnija
    Kairių seniūnija
    Kuršėnų kaimiškoji
    Kuršėnų miesto
    Kužių seniūnija
    Meškuičių seniūnija
    Raudėnų seniūnija
    Šakynos seniūnija
    Šiaulių kaimiškoji
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Tarybos sprendimų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    ES teisės aktai
    Pirminė teisinė pagalba
    Antrinė teisinė pagalba
  • Veiklos sritys
  • Korupcijos prevencija
  • Korupcijos prevencijos programos
    Korupcijos pasireiškimo tikimybė
    Korupcijos rizikos analizė
    Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas
    Informacijos apie asmenį surinkimas
    Atsakingi už korupcijos prevenciją
    Antikorupcinis visuomenės švietimas
    Korupcijos rizikos valdymo vertinimas
    Pranešimai apie korupciją
    Pasiūlymai ir iniciatyvos
    Pasitikėjimo telefonas (8 41) 420472
    Antikorupcijos komisija
    Antikorupcijos komisijos veiklos ataskaitos
    Teisės aktai
    Privatūs interesai
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Teritorijų planavimas
    Strateginis planavimas
    Finansinis planavimas
    Darbo užmokestis
    Darbo užmokestis 2018 m.
    Darbo užmokestis 2017 m.
    Darbo užmokestis 2016 m.
    Darbo užmokestis 2015 m.
    Darbo užmokestis 2014 m.
    Darbo užmokestis 2013 m.
    Darbo užmokestis 2012 m.
    Darbo užmokestis 2019 m.
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Ataskaitos
    Pirkimų formų pavyzdžiai
    Planuojami pirkimai
    Teisės aktai
    Vykdomi pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Vadovų darbotvarkės
    Mero darbotvarkė
    Mero pavaduotojo darbotvarkė
    Direktoriaus darbotvarkė
    Direktoriaus pavaduotojo darbotvarkė
    Suvartojamo geriamo vandens kiekis
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Viešosios ir (ar) administracinės paslaugos
    Rengiamų dokumentų pavyzdžiai
    Asmenų aptarnavimo kokybė
  • Atviri duomenys
  • Asmens duomenų apsauga
  • Nuorodos
  • Valdžios elektroniniai vartai
    Valstybinės institucijos
    Kitos nuorodos
    Įsimintinos datos

    Kovo 20 d. - Pasaulinė Žemės diena

    XX a. antroje pusėje prasidėjo ekonomikos plėtra. Žmonių veikla vis labiau įtakoja aplinką ir ekosistemas, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimas. Mes gaminame vis daugiau daiktų ir cheminių medžiagų, teršiame vandenį ir atmosferą, auga atliekų ir šiukšlių kalnai. Tai, kas yra atmosferoje, galiausiai nukrenta ant žemės ar patenka į vandenį. Tobuliausi valymo įrengimai negali jo išvalyti taip, kad vanduo būtų toks, kaip anksčiau, kad nebūtų pavojingas augalui, gyvūnui, žmogui. Norėdami išauginti didesnį derlių ūkininkai naudoja vis daugiau trąšų ir pesticidų, kurie nuodija gyvūniją. Kertami miškai, sausinamos pelkės. Siekdami komforto savo namuose, mes niokojame gamtą - gyvūnų ir augalų namus. Kasdien Žemė nesugrąžinamai praranda vieną gyvūnų rūšį, kas savaitę - vieną augalų rūšį.

    Jeigu nieko nekeisime, žmonijos laukia nepavydėtina ateitis. Tapo būtina pakeisti visos visuomenės gyvenimo būdą, kad vietoje vartotojų visuomenės atsirastų visuomenė, gyvenanti harmonijoje su gamta. Idėja minėti Žemės dieną priklauso žymiam politikui Gaylord Nelson (JAV). Pirmieji Žemės dienai paminėti mitingai 1970 m. įvyko didžiuosiuose JAV miestuose.

    Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis - laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

    Atsiliepiant į šį kreipimąsi, LR AT Prezidiumo nutarimu, (1992 m.) kovo 20-oji, kaip Žemės diena, buvo oficialiai įteisinta ir Lietuvoje.

    Nuo to laiko Lietuva kasmet mini Pasaulinę Žemės dieną. Tapo tradicija pavasario lygiadienio metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, kituose miestuose ir rajonuose skambant varpeliui lyg pritarimui į taikos varpo dūžį Jungtinėse Tautose pakelti Žemės vėliavas. Šią dieną organizuojamos šventės, eisenos, žmonės sveikina sugrįžtantį pavasarį. Miestuose ir kaimuose žmonės tvarkosi aplinką, sodina medelius, kelia inkilus, valo parkus, upių ir ežerų pakrantes, vyksta ekologinis visuomenės švietimas. Visi kartu mes galime išgelbėti savo Žemę.

     

    Kovo 22 d. - Pasaulinė vandens diena

    Vanduo yra būtinas gyvybei. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį - apie 60 - 70 procentų. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja - tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Žmogus, netekęs 6 - 8 procentų vandens, sunkiai suserga, o netekęs 10 - 12 proc. miršta.

    Vandens prigimtis  nerimastinga. Vanduo nuolat juda - teka, bėga, sūkuriuoja, banguoja. Vanduo keičia net savo būvį - gali pavirsti kietu kūnu, ledu arba dujomis - garu. Vanduo gali pakeisti savo skonį - vandenynuose, jūrose būna sūrus, upėse, ežeruose  gėlas.

    Vanduo dengia 71 proc. mūsų planetos ploto. Tai jūros ir vandenynai. Jų plotas 2,5 karto didesnis už Marso paviršių ir prilygsta 10-čiai Mėnulio plotų. Gėlas vanduo tesudaro 2 proc. viso Žemės vandens. Bet tik nedidele šio vandens dalimi gali naudotis žmogus. Trys ketvirčiai (75 proc.) gėlo vandens - tai planetos ledynai Antarktidoje, Grenlandijoje, Arkties vandenyse.

    Žmonės seniai išmoko vandens jėgą panaudoti - jie suko malūnų ratus, išjudino įmonių įrengimus, vėliau sugalvota, kaip panaudoti garo jėgą, dar vėliau imta statyti hidroelektrines. Nuo seniausių laikų vandeniu drėkinami laukai, vandens telkiniuose auginamos žuvys. Upėmis, ežerais, vandenynais plaukioja laivai, pervežami kroviniai ir žmonės. Galiausiai visi vandens telkiniai puošia, gaivina žemę,  padaro ją gyvybingą.

    XX a. vandens sunaudojimas padidėjo 7 kartus. Pramonė jo sunaudoja 20 kartų daugiau nei 1900 metais. Plėtojantis pramonei, žemės ūkiui ne tik daugiau sunaudojama vandens, bet ir didėja jo tarša nafta ir jos produktais, radioaktyviomis medžiagomis, srutomis, pesticidais, buitinėmis nuotekomis. Užterštas vanduo netinka nei buičiai, nei pramonei, nei žemės ūkiui. Per užterštą vandenį plinta ligos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vartodami užterštą vandenį ar maudydamiesi jame, kasmet suserga 500 mln. Žmonių, arba 10 proc. planetos gyventojų, iš jų apie 5 mln. miršta (daugiausia vaikai).

    Minėdami Pasaulinę vandens dieną, prisiminkime vandens svarbą ir mokykimės jį saugoti ir tausoti.

     

    Balandžio 1 d. - Pasaulinė paukščių diena

    1906 m. balandžio 1 dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Būtent tai ir tapo pamatu pasaulinei paukščių dienai.

    Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus, rūpintis gražiaisiais mūsų žemės giesmininkais.

    Lietuvoje ši šventė neretai švenčiama kovo pabaigoje. Lietuvos ornitologų draugija kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kurių metu visi norintys ir besidomintys sparnuočių gyvenimu stebi paukščius, susipažįsta su jų gyvenimu ar kelia inkilus.

    Ši diena turėtų būti artima ir aktuali kiekvienam žmogui, ypač šiais laikais, kai klesti pramonė, o gyvosios gamtos vis mažėja. Juk taip malonu pavasarį išgirsti vyturėlio čiulbėjimą, ar žiemą pamatyti ant šakos nuostabiai gražią sniegeną. Paukščių diena turi labai gražų tikslą: primena kiekvienam apie šalia mūsų gyvenančius čiulbuonėlius, ragina suteikti jiems pagalbą.

    Tik saugodami, globodami ir padėdami paukšteliams išlaikysime nors mažytę dalelę gyvosios gamtos šalia savęs.

    Balandžio 20 d. -  Tarptautinė kovos su triukšmu diena

    Balandžio 20 dieną minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Šią dieną Europoje organizuojamos akcijos, skirtos padėti efektyviau mažinti triukšmą darbo vietose. Maždaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 milijonų žmonių) yra veikiami per didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. Bemaž 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Nuo per didelio triukšmo žmogui svaigsta ir skauda galva, pakyla kraujo spaudimas, didėja nervinis išsekimas, sutrinka rega ir klausa. Triukšmingoje aplinkoje žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta. Didesnis nei 80 decibelų triukšmas sukelia klausos nuovargį, o ilgą laiką būdamas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti.

    Kaip profesinę ligą klausos sutrikimus dažniausiai išgyvena vairuotojai, ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai, kranininkai. Ši profesinė liga diagnozuojama dirbantiems žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse.

    Norint patenkinti darbuotojų saugos ir sveikatos informacijos poreikį Europos Sąjungoje, įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Įsikūrusi Bilbao, Ispanijoje, agentūra siekia pagerinti gyvenimo kokybę darbe, skatindama techninės, mokslinės ir ekonominės informacijos judėjimą tarp visų su darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais susijusių interesų grupių.

    Minėtos agentūros pateikti duomenys rodo, kad triukšmas darbe tebėra rimta, tačiau dažnai neįvertinama grėsmė milijonams Europos darbuotojų. Norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, agentūra pradėjo savo didžiąją kampaniją daugiau nei 30 šalių visame žemyne. Remiama Europos Parlamento, Komisijos ir ES pirmininkaujančio Liuksemburgo kampanija, kurios šūkis „Mažinkime triukšmą", užbaigiama metine Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaite.

    Lietuvoje taip pat daug dėmesio skiriama, siekiant sumažinti triukšmingumą aplinkoje ir išvengti jo neigiamo poveikio sveikatai. Remiantis visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10 - 15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl ramybės drumstimo.

    Triukšmas gali būti veiksmingai kontroliuojamas ir jo keliamos rizikos galima išvengti arba ją žymiai sumažinti.

     

    Gegužės 3 d. - Saulės diena

    Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES - Europe) paskelbė gegužės 3-ąją Saulės diena.

    Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 m. Iškastinio kuro atsargos nėra labai didelės, jos išseks po šimto ar kelių šimtų metų. Be to, šis kuras degdamas labai teršia aplinką, todėl jau kuris laikas mokslininkai ieško naujų energijos šaltinių.

    Energijos ištekliai, kuriais šiandien naudojasi žmogus, kūrėsi milijonus metų. Anglys, nafta, gamtinės dujos - visos iškastinio kuro rūšys - sukaupė saulės energiją, pasiekusią Žemę galbūt prieš 500 milijonus metų. Jos susidarė iš augalinės kilmės medžiagos, kuri kito, prieš mln. metų. Niekas neabejoja, kad galų gale šie ištekliai neišvengiamai išseks, todėl mokslininkai ieško, kaip gauti energiją kitais būdais.

    Saulė, vėjas, jūros bangos - puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso. Tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai.

    Saulės dieną įvairios organizacijos, entuziastai iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendinami tarptautiniai projektai, rengiamos saule varomų automobilių varžybos,  seminarai, parodos ir kiti renginiai.

     

    Gegužės 22 d. - Tarptautinė biologinės įvairovės diena

    Biologinė įvairovė - gyvųjų organizmų visuma, jų buveinės, genetinė įvairovė - labai priklauso nuo žmogaus. Žemėje liko nedaug vietų, kuriose ji nebūtų vienaip ar kitaip paveikta ar veikiama. Tūkstančiai jos formų yra ties išnykimo riba, kitos priverstos prisitaikyti prie vis labiau keičiamo kraštovaizdžio. Siekdama priminti būtinybę išsaugoti planetos biologinę įvairovę, biologinės įvairovės konvencijos Generalinė Asamblėja 2000 m. gruodį nutarė Tarptautinę biologinės įvairovės dieną minėti gegužės 22-ąją (anksčiau pasaulyje ji buvo pažymima gruodžio 29 d.).

    Biologinės įvairovės samprata į mūsų gyvenimą atėjo visai neseniai - 1992 m., kai Jungtinių Tautų iniciatyva Rio de Žaneire buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva visateise konvencijos nare tapo 1995 m., kai šį dokumentą ratifikavo Seimas.

    Vakarų Europoje per paskutinį XX a. šimtmetį viržynų, pelkių bei stepių plotai sumažėjo 60 - 90 proc. Nuo XX a. pradžios Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje degradavo apie 75 proc. pakrantės kopų.

    Vakarų Europoje apie 3000 augalų rūšių yra nykstančios, o net 27 rūšims gresia visiškas išnykimas. Apie pusė Europos žinduolių rūšių yra nykstančios. Nyksta ropliai, žuvys, paukščiai.

    Lietuvos gamtai būdinga plačialapių ir spygliuočių zonos bei iš dalies pietinės taigos gyvūnija: daugiau kaip 500 stuburinių gyvūnų ir 20 tūkstančių bestuburių. Iš jų į Lietuvos Raudonąją knygą (2003) įrašyti 259 gyvūnai.

    Lietuvos augalų rūšinė sudėtis ir gausa labai įvairi, tačiau dėl intensyvios žemės ūkio plėtros jie nyksta. Į Lietuvos Raudonosios knygos (2003) augalų sąrašą įrašyta 358 augalai (iš jų 238 rūšys induočiai, 100 rūšių samanos, 20 rūšių dumbliai).

    Biologinę įvairovę išsaugosime tik tuo atveju, jeigu bus išsaugoti pakankamai dideli natūralios gamtos plotai, o ekonominio vystymosi planai bus suderinti su aplinkos apsaugos reikalavimais.

    Birželio 5 d. - Pasaulinė aplinkos apsaugos diena

    1972 m. birželio 5 - 20 dienomis Stokholme įvyko tarptautinė konferencija globalinėms aplinkos apsaugos problemoms spręsti. Jos dalyviai - 115 šalių ir pasaulinių organizacijų atstovai. Jie pareiškė, kad gamtos ir Žemės gelmių ištekliai, vanduo ir oras, augalija ir gyvūnija, įdomiausios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Konferencija tapo svarbiausiu įvykiu aplinkos apsaugos srityje. JTO nutarimu birželio 5-oji buvo paskelbta Pasauline aplinkos apsaugos diena.

    Nuo to laiko ši diena pažymima įvairiose pasaulio šalyse. Jos minėjimui didelės įtakos turėjo „Pasaulinė gamtos apsaugos strategija", kuri 1982 metais buvo paskelbta visose šalyse. Tarptautinių organizacijų parengtame dokumente reiškiamas susirūpinimas dėl gamtos pažeidžiamumo, nerimas dėl jos likimo. Raginama pasaulį vystyti negriaunant biosferos ir siūlo šiam reikalui ilgalaikę veiksmų programą.

    1992 metais birželio mėn. Rio de Žaneire įvyko Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencija. Joje dalyvavo beveik 10 000 oficialių delegatų iš daugiau kaip 170 šalių, iš jų 116 politinių įvairių valstybių lyderių. Konferencijos metu visos vyriausybės 1992 m. prisiekė paruošti savo šalims subalansuotos plėtros planus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. Joje buvo priimta Rio deklaracija - principai, apibrėžiantys valstybių teises ir įsipareigojimus dėl subalansuotos plėtros ir veiksmų planas - 21 amžiaus dienotvarkė. Joje teigiama, kad svarbiausia ekologinės krizės priežastis yra nesubalansuotas vartojimas. Pramoninėse šalyse vartojama labai daug, o daugelis pasaulio gyventojų negali patenkinti svarbiausių savo poreikių. Subalansuotoji plėtra grindžiama visų valstybių, visuomenės grupių, asmenų atsakomybe už gamtą bei žmoniją ir įgyvendinama jų bendromis pastangomis. Jeigu nieko nekeisime, žmonijos laukia nepavydėtina ateitis.

     

    Rugsėjo 16 d. - Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

    Ozono sluoksnis - tai atmosferos sluoksnis, juosiantis Žemę ir saugantis jos gyvybę nuo žalingo ultravioletinio spinduliavimo. Šis sluoksnis yra 20 - 50 km virš jūros lygio. Didžiausias ozono (O3) tankis yra ~ 25 km aukštyje. Ozono sluoksnis sugeria Saulės ultravioletinius spindulius, kurių bangos ilgis 220 - 300 mm. Ozono sluoksnio matuojamas dobsonais. Vidutinis normalus ozono kiekis yra apie 300 dobsonų. Lietuvos platumoje daugiausia ozono būna pavasarį (kovo -  balandžio mėn.) - iki 400 dobsonų, mažiausia  - rudenį (rugsėjo - spalio mėn.) - iki 200 dobsonų.

    Per paskutinį dešimtmetį pastebima ozono sluoksnio plonėjimo tendencija. Nuo 1985 m. virš Antarktidos susidarė ozono ,,skylė", kuri kas metai didėja ir plonėja - joje ozono koncentracija yra tik apie 100 dobsonų. Šiaurės ašigalio zonoje ozono sluoksnio suplonėjimas nėra toks žymus - čia jis neviršija 15 - 20%. Ozono sluoksnį ardo chloro junginiai - pramonės ir buities įrengimų veiklos atliekos.

    Jei atmosferoje sumažėtų ozono, tai žemės paviršių pasiektų per daug ultravioletinių spindulių. Tada šie spinduliai taptų pavojingi. Per didelis jų kiekis gali nudeginti odą, sukelti saulės smūgį ar odos vėžį. Tad ozono sluoksnio problema aktuali viso pasaulio šalims. Tuo turi rūpintis visi mokslininkai, ekologai, gamintojai. 1985 m. Vienoje buvo pasirašyta konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987m. pasirašytas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Konvenciją ir protokolą pasirašiusios šalys siekia bendradarbiauti ir kovoti už tai, kad alternatyviomis technologijomis būtų galima sumažinti neigiamą cheminių medžiagų poveikį, uždrausti tam tikrų medžiagų naudojimą. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos devizas: ,,Išsaugok dangų - apsaugok save - apsaugok ozono sluoksnį".

     

    Rugsėjo mėn. trečiais šeštadienis - Miškininko diena

    Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras D. Lygis 2000 m. Rugsėjo 8d. priėmė šventę numatantį įstatymą.

    Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo šeštadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos - tvarkomi miškai, renkamos šiukšlės.

     Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos miškininkų sąjunga nusprendė Miškininkų šventę minėti rudenį.

    Tvarkingi želdiniai, parkai, skverai, sveiki miškai, akiai mielos sodybos, žaliuojantys medžiai ir giraitės - tokia Miškininkų dienos prasmė. To pasiekti galima tik drauge, sujungus visos Lietuvos žmonių pastangas, valstybės ir nevyriausybinių institucijų jėgas.

    Miškai dengia apie 26% žemės paviršiaus. Europos miškingumas 30%, Pietų Amerikos 51%, Afrikos 19%, Azijos 18%.

    Lietuvos miškai užima beveik trečdalį (apie 31%) viso šalies ploto arba apie 2,13 mln. ha. Labiausiai paplitę spygliuočiai miškai. Pušynai - 36,4%, eglynai - 20,4%, beržynai - 20,2%, juodalksnynai - 6,4% ir baltaalksnynai - 6,2%, drebulynai - 3,0%, uosynai - 2,6%, ąžuolynai - 1,9% ir kiti likę medynai - 0,9%.

    Nuo seno miškai buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis. Žmonės kirto medžius, rinko uogas, grybus, riešutus, vaistažoles, kopinėjo medų, pynė vyžas, krepšius, medžiojo. Dabar miškai kertami dėl medienos, kuri naudojama statybose, popieriaus, baldų, sportinio inventoriaus, degtukų gamybai bei kitoms reikmėms. Miškų plotai kasmet mažėja. Per metus vidutiniškai išnyksta daugiau negu 13% mln.hektarų pasaulio miškų.

    Miškai sugeria dulkes ir triukšmą, gamina deguonį, reguliuoja vandens apytaką gamtoje, keičia mikroklimatą. Miškai - įvairių gyvų organizmų namai. Nykstant miškams retėja ozono sluoksnis, kaupiasi atmosferoje anglies dioksidas, plečiasi dykumos, nyksta augalai ir gyvūnai.

     

    Rugsėjo 16-22 d. - Europos judrioji savaitė

    Kasmet rugsėjo 16 - 22 d. daugelyje Europos miestų vyksta judrioji savaitė , o rugsėjo 22 d. -  tarptautinė Europos diena „Miestas be savo automobilio!"

    Tikslas - ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, eismo saugumui, bet ir paskatinti miestų gyventojus bent akcijos metu nevažiuoti savo automobiliu, pasirinkti mažiau teršiantį viešąjį transportą arba dviračius, keliauti pėsčiomis. Šios akcijos metu taip pat stengiamasi didinti miesto gyventojų atsakomybę, naudojantis transporto priemonėmis.

    Akcija „Miestas be automobilio" pradėta vykdyti 1998 metais. Aplinkos ministerija, pritarusi Europos Komisijos komisarės Margot Wallstrom kreipimuisi, 2001 m. pasirašė ES šalių ministrų ir kitų atstovų deklaraciją, kuria sutarta Europos miestų akciją rengti kasmet rugsėjo 22 dieną.

    Per pastaruosius 30 metų automobilių Europoje padaugėjo 5 kartus. Automobilių transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis bei transporto triukšmu. Sudegant 1 kg benzino, sunaudojama 14 kg  oro. Vadinasi, į atmosferą yra išmetama apie 15 kg įvairių dujų mišinio. Jame yra smalkių, anglies dioksidų, švino ir jo oksidų, taip pat vėžį sukeliančių medžiagų. Dėl teršalų susidaro smogas, lyja rūgštūs lietūs, iškyla šiltnamio reiškinio grėsmė, plonėja ozono sluoksnis. Teršalus vėjas nešioja įvairiomis kryptimis, nepaisydamas valstybių sienų.

    Spalio mėn. pirmasis pirmadienis - Pasaulinė natūralios aplinkos diena

    Gamindami mašinas, elektros energiją, rūbus, statybines medžiagas, maistą, namų apyvokos reikmenis, žmonės teršia aplinką, kurioje gyvena. Antropogeninės kilmės teršalai kaupiasi atmosferoje, vandenyje, dirvožemyje kenkdami natūraliai aplinkai ir žmogaus sveikatai.

    Siekdama atkreipti dėmesį į iškilusias problemas Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė pirmąjį spalio pirmadienį Pasauline natūralios aplinkos diena.

    Šią dieną visos šalys skatinamos susimąstyti apie gamtos apsaugą, vystyti savo pramonę taip, kad ji kuo mažiau kenktų natūraliai aplinkai.

    Spalio 4 d. - Pasaulinė gyvūnijos diena

    Žemė - žmonių planeta, tačiau joje mes gyvename ne vieni: kasdien mus džiugina ir liūdina, guodžia ir erzina supantis pasaulis. To supančio pasaulio viena dalis - gyvūnai. Iš tiesų jie ne tik mūsų maitintojai, gelbėtojai, linksmintojai, bet ir ištikimi, geri draugai. O tie draugai, nors ir keistoka, turi savo „šventę", mat spalio 4 diena minima kaip Pasaulinė gyvūnijos diena. Gyvūnai - neatsiejama mūsų aplinkos dalis - negali už save kovoti, negali išreikšti savo nuomonės, negali pasakyti, kad užterštas vanduo, kuriame jie plaukioja, ar dega miškas, kuriame jie džiaugiasi savo naująja vada. Tačiau yra žmonių, kurie neabejingi gyvūnams ir garsiai kalba apie gyvūnų apsaugą ir teises. Pasaulinę gyvūnijos dieną nuspręsta minėti Tarptautinėje gyvūnų gynimo konferencijoje 1931 metais Florencijoje (Italija). Lietuvoje ši diena pradėta minėti tik 1994 metais. Renginių  iniciatorius buvo Lietuvos gamtos fondas.

    Spalio 4-oji  yra Šv. Pranciškaus iš Asyžiaus, šventojo gyvūnų globėjo, mirties diena. Jis buvo turtingo pirklio, gyvenusio Asyžiuje, sūnus, kuris atsisakė palikimo ir tapo klajojančiu pamokslininku ir Pranciškonų ordino steigėju. Sakoma, kad Šv. Pranciškus kalbėdavosi su gyvūnais, buvo labai atidus gamtai bei visiems jos sutvėrimams.

    Spalio 4-ąją žmonės prisimena visus Žemėje gyvenančius gyvūnus. Šios dienos tikslas - parodyti žmonėms, kad gyvūnų apsauga ir globa nėra kas nors tokio - ji prasideda mūsų namuose.

    Kiekvienų metų Pasaulinė gyvūnų diena turi savo simbolį. Juo paprastai tampa retas ar nykstantis gyvūnas, kuriam reikalinga žmogaus pagalba. Kartais simboliu pasirenkamas ir naminis gyvūnas.

    Dabar Pasaulinė gyvūnų diena žymima kasmetiniuose kalendoriuose. Šią dieną organizuojami konkursai, viktorinos, parodos, akcijos, vaidinimai, koncertai, eisenos, rodomi mokomieji filmai,  renkamos lėšos retų ir nykstančių gyvūnų apsaugai bei globai.

    Spausdinimo versija   Paskutinis atnaujinimas: 2010-02-01 11:39:11 Atgal
    © 2013 Šiaulių rajono savivaldybė.
    Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.